Socialiai pažeidžiamus asmenis įdarbinantys Lietuvos darbdaviai gali pasinaudoti valstybės parama – šių darbuotojų darbo užmokesčiui skiriamomis subsidijomis. Tarp remiamų asmenų yra ne tik ilgalaikiai bedarbiai, bet ir neįgalieji. Vien 2021 m. subsidijos darbo užmokesčiui buvo skirtos 8 tūkst. dirbančių asmenų su negalia. Darbdaviams skiriama parama yra reikšminga paskata įdarbinti neįgaliuosius, todėl turėtų būti tęsiama, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė.

„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje dirba tik kas trečias negalią turintis žmogus – 29,1 proc. iš 147,5 tūkst. Vien šių metų pradžioje Užimtumo tarnyboje (UT) buvo registruota 13,5 tūkst. bedarbių, turinčių vienokią ar kitokią negalią.

„Pastaruoju metu verslui itin trūksta darbuotojų – tai ūmėjanti problema, prie kurios sprendimo galėtų prisidėti didesnis darbo neturinčių asmenų su negalia įtraukimas į darbo rinką. Tačiau tam turi būti numatytos ilgalaikės priemonės“, – komentuoja LVK generalinė direktorė I. Rizgelė.

Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė
Dirbančių žmonių su negalia mažėja

Kaip viena iš labiausiai neįgaliųjų užimtumą skatinančių priemonių laikomos nuo 2006 m. Lietuvos darbdaviams taikomos subsidijos negalią turinčių darbuotojų darbo užmokesčiui. Vis dėlto, šalies įmonės nėra linkusios šia valstybės siūloma parama naudotis.

„Darbdaviai nesinaudoja subsidijomis dėl skirtingų priežasčių: vienos įmonės išvis nežino apie šią galimybę, kitas atgraso papildomos pastangos, nes tenka tvarkyti daug biurokratinių dokumentų, teikti ataskaitas. Taip pat verslas nėra linkęs investuoti į negalią turinčių darbuotojų samdymą, nes komandoms reikia įgyti naujų įgūdžių, gilintis į kitokią veiklos specifiką, be to, neretai šį procesą lydi neužtikrintumas, ar pavyks neįgaliajam sėkmingai integruotis į įmonės veiklą“, – sako I. Rizgelė.

UT duomenimis, pernai socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų asmenų, kuriems taikomos darbo užmokesčio subsidijos, buvo arti 6,3 tūkst., o atviroje darbo rinkoje – kiek daugiau nei 1,7 tūkst. negalią turinčių žmonių. Šių metų pirmąjį ketvirtį subsidijuojamų dirbančių neįgaliųjų sumenko iki 5 tūkst.

„Prie dirbančių neįgaliųjų mažėjimo galimai prisidės nestabili situacija, į kurią pateko didžioji dauguma verslų Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.  Nemažai įmonių prarado užsakymus, tiekėjus ar partnerius, nutrūko verslo ryšiai. Optimizmo neįkvepia ir toliau auganti infliacija. Panašią situaciją stebėjome per ekonominę krizę, kurios metu labiausiai nukentėjo pažeidžiamos visuomenės grupės“, – teigia LVK generalinė direktorė.

Pasak jos, šiuo atveju pasigendama kompleksinio neįgaliųjų užimtumo sprendimo – tam reikalinga ne vien parama verslui, bet ir didesnis valstybinių institucijų įsitraukimas mažinant negalią turinčių asmenų atskirtį darbo rinkoje, skiriant daugiau dėmesio trūkstamos kvalifikacijos kėlimui bei apskritai gerinant neįgaliųjų socialinę bei ekonominę padėtį.

Kerpamos subsidijos turės priešingą efektą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) planai didinti neįgaliųjų įsitraukimą į atvirą darbo rinką nugulė į naują Užimtumo įstatymo reformos projektą: planuojama nuo 2023 m. pradžios atsisakyti socialinių įmonių statuso ir pereiti prie Užimtumo įstatyme nustatytų paramos priemonių taikymo visiems atviroje darbo rinkoje veikiantiems darbdaviams, įdarbinantiems negalią turinčius žmones. Projekte taip pat numatyta, jog parama verslui bus taikoma kur kas trumpiau: vidutinį negalios lygį turintiems asmenims vietoj dabar taikomo neterminuoto rėmimo planuojama įvesti 24 mėn. subsidijas darbo užmokesčiui.

„LVK palaiko SADM siūlymus atsisakyti socialinių įmonių statuso ir suvienodinti galimybes visiems verslams pasinaudoti šiuo metu veikiančiomis priemonėmis, siekiant aktyviau įdarbinti negalią turinčius asmenis. Vis dėlto abejojame, ar 24 mėn. subsidijos terminas yra pakankamas, kadangi vieni darbuotojai naujoje darbo vietoje adaptuojasi greičiau, o kiti lėčiau. Be to, įstatymo projektas svarstomas jau gana seniai, o pastarąjį ketvirtį verslo tendencijos reikšmingai keitėsi, tad šiuo metu, kai neapibrėžtumas ekonomikoje tik didėja, reikėtų susilaikyti nuo drastiškų pokyčių“, – teigia I. Rizgelė.

Pasak jos, 2019 m. priimta reforma pateikė aiškią tendenciją – mažinant negalią turinčių darbuotojų įdarbinimo rėmimo intensyvumą, neįgalieji vis dažniau papildo bedarbių gretas, dėl to itin svarbu suvaldyti rizikas.

„Iššūkių akivaizdoje verslas tampa priverstas ieškoti galimybių efektyvinti savo veiklą, tad neterminuota subsidija priimant sprendimus dėl neįgaliųjų įdarbinimo suteiktų įmonėms užtikrintumo ir teigiamai prisidėtų prie neįgaliųjų užimtumo augimo“, – pabrėžia LVK vadovė.

Panašūs įrašai