Puslapio versija spausdinimuiSpausdinti

Tiekėjų etikos kodeksas viešuosiuose pirkimuose

 

Lietuvos verslo konfederacija skatina siekti skaidrumo ir laikytis etikos principų viešųjų pirkimų procedūrose. Šiai iniciatyvai palaikyti sukurtas Tiekėjų etikos kodeksas viešuosiuose pirkimuose.

Kviečiame įmones, palaikyti šią iniciatyvą, prisijungiant prie Kodekso.

Parsisiųsti Tiekėjų etikos kodeksą pdf formatu.

Norėdami prisijungti prie Kodekso kreipkitės:
Tel. 8 (5) 2121111

I. Įžanga

1.1. Kodekso idėja

Tam, kad viešieji pirkimai vyktų sklandžiai, perkančiosios organizacijos neabejotinai turi bendrauti su tiekėjais. Tačiau šis santykis privalo būti tinkamas ir būtinai – etiškas. Praktikoje vis dar susiduriant su viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų veiksmais, nederančiais su etišku elgesiu, veiksmų turi imtis patys tiekėjai, kadangi nuo neetiškų veiksmų nukenčia ne tik jie, tačiau ir perkančiosios organizacijos, o kartu ir jų vykdomos viešosios funkcijos, t.y. viešasis interesas. Šis kodeksas – tiekėjų pastangų viešuosiuos pirkimus skaidrinti ir efektyvinti iš savo pusės, išraiška.

1.2. Kodekso tikslas

Kodeksu siekiama paskatinti vis daugiau tiekėjų viešuosiuose pirkimuose dalyvauti skaidriai, kad viešieji pirkimai atneštų dar didesnes galimybes konkurencijai tarp tiekėjų, o valstybiniam sektoriui ir kitoms perkančiosioms organizacijoms suteiktų galimybę  siekti viešųjų pirkimų tikslų – prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Šio Kodekso tikslas – nustatyti etiško tiekėjų elgesio ribas, kad etiškas elgesys dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose taptų standartu.

Kodeksu nesiekiama nustatyti baigtinio etiško elgesio viešuosiuose pirkimuose taisyklių sąrašo – Kodekse išskiriamos pačios svarbiausios etiško elgesio viešuosiuose pirkimuose gairės.

II. Pagrindinės sąvokos

Kodeksas – šis Tiekėjų etikos kodeksas viešuosiuose pirkimuose.
Komerciškai jautri informacija – konfidenciali ir pagal savo pobūdį komerciškai svarbi informacija, sudaranti tiekėjų komercinę (gamybinę) paslaptį ir bet kurią kitą konfidencialią informaciją, kurios atskleidimas kitiems tiekėjams galėtų paveikti tiekėjo galimybes tinkamai konkuruoti rinkoje.
Perkančioji organizacija – įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri pirkimus vykdo viešųjų pirkimų būdu pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.
Pirkimas – prekių, paslaugų ar darbų pirkimas bet kuriuo Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytu būdu.
Tiekėjas – asmuo (fizinis ar juridinis), dalyvaujantis ar ketinantis dalyvauti  viešuosiuose pirkimuose.
Viešųjų pirkimų įstatymas – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 84-2000, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

III. Pagrindiniai dalyvavimo  viešuosiuose pirkimuose principai

Teisingumas, protingumas, sąžiningumas. Tai – bendrieji teisės principai, kuriais turi būti vadovaujamasi ne tik dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, tačiau vykdant bet kurią kitą veiklą. Viešųjų pirkimų specifika suponuoja iš šių principų kylančius konkrečius viešųjų pirkimų principus. O tinkamas šių principų aiškinimas ir taikymas iš esmės reiškia tinkamą bendrųjų teisės principų išaiškinimą ir taikymą viešųjų pirkimų srityje.
Konfidencialumas. Visa komerciškai jautri informacija, susijusi su tiekėjais bei viešaisiais pirkimais, turi būti griežtai saugoma. Tiekėjai privalo laikytis konfidencialumo pareigos ne tik savo pačių informacijos atžvilgiu, tačiau ir gerbti kitų tiekėjų komerciškai jautrią informaciją ir jų teisę ją turėti ir saugoti.
Įstatymų laikymasis. Daugelis viešųjų pirkimų sritį reglamentuojančių teisės normų yra imperatyvaus pobūdžio. Todėl pagarba įstatymui yra vienas iš svarbiausių tiekėjų principų viešuosiuose pirkimuose.
Viešojo intereso saugojimas. Viešieji pirkimai yra glaudžiai susiję su viešuoju interesu, todėl viešųjų pirkimų teisės normos, ypač reglamentuojančios tiekėjų elgesį viešuosiuose pirkimuose, aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų saugomas ir ginamas viešasis interesas.
Interesų konfliktų vengimas. Tiekėjai turi pareigą vengti realių ar potencialių interesų konfliktų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose.

IV. Tiekėjo etika 

4.1. Tiekėjo etika prieš pirkimą

» Nesitarti su kitais tiekėjais dėl kainų nustatymo ar dalyvavimo / nedalyvavimo pirkimo procedūrose
Bet kokio pobūdžio ir formos susitarimai dėl kainų nustatymo arba karteliniai susitarimai yra ne tik itin žalingi viešųjų pirkimų vykdymui, pažeidžia viešąjį interesą, bet yra ir vieni iš pavojingiausių ir didžiausią žalą konkurencijai darančių konkurencijos teisės pažeidimų, už kuriuos gresia didelės baudos.
» Nebandyti paveikti perkančios organizacijos atstovų
Draudžiama viešajame pirkime dalyvaujantiems tiekėjams bet kaip, tiesiogiai ar netiesiogiai, bandyti paveikti perkančios organizacijos atstovus. Tai galėtų pasireikšti ir tiesioginiu kyšio siūlymu, ir tam tikrų privilegijų suteikimu ar dovanų teikimu. Be to, tiekėjai neturėtų siekti ir bandyti paveikti perkančiosios organizacijos atstovų taip, kad pirkimo sąlygos būtų išimtinai palankios vienam tiekėjui. Iš anksto suderintos pirkimo sąlygos mažina konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, užkerta kelią didesnio tiekėjų skaičiaus dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose ir menkina pasitikėjimą viešųjų pirkimų sistema.

4.2. Tiekėjo etika pirkimo metu

» Nevilkinti pirkimo procedūrų
Greitos ir efektyvios pirkimo procedūros yra tiek tiekėjų, tiek perkančiųjų organizacijų interesas. Tiekėjai turėtų siekti ginčus išspręsti privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Ginčui pasiekus teismą, tiekėjai turėtų siekti ginčą išspręsti kuo skubiau. Nesant ypatingos būtinybės, tiekėjai neturėtų prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (stabdyti pirkimo procedūras, įpareigoti perkančiąją organizaciją nesudaryti pirkimo sutarties ir kt.). Tiekėjai turėtų savo pareigas realizuoti ir teises ginti įstatymų nustatytais terminais, o juo labiau – nesinaudoti prašymo atnaujinti terminus institutu, jeigu tam nėra rimtos priežasties.
» Nesitarti su perkančiąja organizacija dėl pasiūlymų vertinimo ir kitų pirkimo metu priimamų spendimų
Tiekėjas privalo bendrauti ir bendradarbiauti su perkančiąja organizacija pirkimo procedūrų metu. Tačiau toks bendravimas neturi peržengti ribų. Tiekėjas negali tartis su perkančiąja organizacija dėl pasiūlymų vertinimo ar kitų perkančiosios organizacijos sprendimų, bandyti paveikti perkančios organizacijos atstovus, ekspertus ar bet kokius kitus asmenis, nuo kurių priklauso pirkimo metu priimami sprendimai.
» Neslėpti nuo kitų tiekėjų tokios informacijos, kuri nėra komerciškai jautri
Tiekėjai neturėtų pasiūlymuose konfidencialia žymėti ir tokią informaciją, kuri iš tiesų nėra komerciškai jautri.
» Nesiekti komerciškai jautrios informacijos išgauti teismo keliu, iš kito tiekėjo darbuotojų ar bet kokiais kitais būdais

Nepateisinamas tiekėjų elgesys, kuomet ieškinys teismui reiškiamas tik su tikslu įtikinti teismą išreikalauti iš perkančiosios organizacijos visus su pirkimu susijusius dokumentus, įskaitant kito tiekėjo komerciškai jautrią informaciją.
» Nesiūlyti žinomai per mažos kainos
Pasitaiko atvejų, kuomet tiekėjai siūlo žinomai per mažas kainas vedini vienintelio tikslo – laimėti pirkimą. Tiekėjo elgesys, kuomet pirkimo metu siūloma tokia kaina, už kurią tiekėjas neturi galimybės įvykdyti sutartį, ir tai pats žino, yra nepateisinamas. Tokiu būdu nepatenkinami ne tik perkančiosios organizacijos interesai – ji galiausiai negauna  reikiamų prekių, paslaugų ar darbų, tačiau ir rinkos pusiausvyra yra iškreipiama.
»Nedalyvauti pirkime, neturint atitinkamos patirties ir kvalifikacijos
Tiekėjai neturėtų dalyvauti tokiuose pirkimuose, kuriuos laimėję žinomai negalėtų tinkamai vykdyti pirkimo sutarties dėl atitinkamos patirties ir kvalifikacijos stokos. Tokiu būdu nepatenkinami ne tik perkančiosios organizacijos interesai, jai galiausiai negaunant reikiamų prekių, paslaugų ar darbų, tačiau kartu nukenčia ir kitų atitinkamą patirtį ir kvalifikaciją turinčių tiekėjų interesai, prarandant galimybę sudaryti sutartį.

4.3. Tiekėjo etika po pirkimo procedūrų

» Tinkamai vykdyti sutartį
Viešųjų pirkimų tikslas – pirkimo sutarties, geriausiai atitinkančios tiek tiekėjo, tiek perkančiosios organizacijos interesus, sudarymas. Tokios sutarties netinkamas vykdymas yra susijęs ne tik su komercinėmis pasekmėmis (sutarties nutraukimu, baudomis, netesybomis ir kt.), tačiau ir su tiekėjo etikos pažeidimu – tinkamu savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu. Ypač svarbu laikytis sutartyje numatytų terminų, nes jų pažeidimas dažnai sukelia perkančiajai organizacijai neigiamas pasekmes: laiku neužbaigiami projektai, stabdomos kitų susijusių pirkimų procedūros, prarandamos projektams skirtos ES lėšos.
» Nesitarti su perkančiąja organizacija dėl dalies pirkimo objekto nevykdymo
Dalies pirkimo objekto nesuteikimas perkančiajai organizacijai maskuoja tiekėjo pasiūlymo neišsamumą ir netikslumą – tiekėjas, norėdamas pasiūlyti mažiausią kainą pirkimui, dalies objekto gali neįskaičiuoti į kainą, o vėliau bandyti perkančiąją organizaciją įtikinti, kad dalis pirkimo objekto perkančiajai organizacijai nėra reikalinga. Tokia praktika iškreipia konkurenciją viešuosiuose pirkimuose ir lemia neefektyvų biudžeto lėšų naudojimą.

Prie Kodekso prisijungusios įmonės:

   
   

http://www.lvk.lt/uploads/Image/logo/583http://www.lvk.lt/uploads/Image/logo/583830_1Logo.Lietuva_Latvija_Estija_Baltarusija.jpeg830_1Logo.Lietuva_Latvija_Estija_Baltarusija.jpeg

   
   
 

 

 

   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   

 

 

 

 

Kviečiame apsilankyti
 
Nacionaliniai partneriai: