Po Darbo kodekso priėmimo Seime didžiausios šalies verslo
organizacijos, vienijančios paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones
– Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus teigia
matantis teigiamus ir neigiamus aspektus: svarbu tai, kad Vyriausybė ir Seimas
suprato socialinio dialogo svarbą, įvertino Trišalėje taryboje nuveiktą darbą,
tačiau po pusantrų metų svarstymų bei gausybės pataisų praėjusios kadencijos ir
dabartiniame Seime, galiausiai priimtas Darbo kodeksas mažai kuo skiriasi nuo
buvusiojo.
„Džiaugiamės, kad baigėsi
profsąjungų lyderių inspiruotų politinių intrigų laikotarpis ir pagaliau turime
konkretų dokumentą, reguliuojantį daugumos šalies žmonių gyvenimą. Savo ruožtu tai ir gerosios praktikos pavyzdys,
kuomet socialinių partnerių pastangos nenuėjo veltui, dėl daugelio dalykų buvo
susitarta Trišalėje taryboje ir realiai prasidėjęs socialinio dialogo procesas
teikia vilties, kad ir ateityje bus galima derinti pozicijas darbuotojams ir
darbdaviams svarbiais klausimais“, – pabrėžė LVK prezidentas V. Sutkus.
Jo teigimu, Trišalė taryba ir
toliau turi išlikti ta vieta, kurioje priimti socialinių partnerių sprendimai
turi būti darbo santykių reguliavimo pagrindu. Socialinio dialogo efektyvumui
būtinas pasitikėjimas tarp partnerių, todėl labai svarbu, kad Vyriausybė ir
Seimo dauguma pademonstravo politinę valią laikytis socialiniams partneriams
duotų pažadų. Sprendimas Seime svarstyti
tik Trišalėje taryboje sutartas naujojo Darbo kodekso pataisas parodė, kad
politinė dauguma laikosi duoto žodžio. Tai skatina tikėti, kad judame teisinga
linkme ir socialinis dialogas taps svarbia Lietuvos teisėkūros proceso dalimi.
Pasak V. Sutkaus, vis dėlto tenka
konstatuoti, kad galutiniame kodekso variante tolokai nutolta nuo pirminio,
mokslininkų ir specialistų rengto kodekso raidės ir dvasios, o priimtas darbo
santykių reguliavimas išlieka daug mažiau liberalus, negu senosiose Europos
Sąjungos valstybėse.
„Jeigu mokslininkų parengtą Darbo
kodeksą galima buvo pavadinti žingsniu į priekį darbo santykių liberalizavimo
linkme, tai per pusantrų metų trukusį jo taisymų laikotarpį nuolat buvo
atsitraukiama vis po žingsnelį atgal“, – pažymėjo V. Sutkus.
LVK prezidento teigimu,
liberalesnius darbo kodeksus bei lankstesnį darbo santykių reguliavimą turi
Vokietija, Danija, Belgija, kitos Vakarų valstybės.
„Kad ir tos šalys, į kurias
traukia didžioji dalis mūsų emigrantų – ten darbo santykiai reglamentuojami
liberaliau nei pas mus, bet niekas tuo nesiskundžia. Priešingai, pabrėžia
galimybes užsidirbti, verslui palankią aplinką. Visi suvaržymai bei apribojimai
verslui tampa papildomais kaštais ir tai mažina galimybes didinti darbo
užmokestį. Tad panašu, kad Lietuvoje dar kažkiek užtruks, kol suprasime, kad
verslo plėtrai palanki aplinka yra esminė ekonominės gerovės sąlyga.“, –
komentuodamas Seimo priimtą sprendimą sakė V. Sutkus.
