Baltijos regione su artimiausiomis kaimynėmis dėl investicijų pritraukimo smarkiai besivaržanti Lietuva siekia tapti konkurencingiausia tarp Baltijos šalių pagal kapitalo ir darbo apmokestinimą, o papildomą impulsą jos augimui suteiktų šešėlinės ekonomikos mažinimas bei darbo jėgos mokesčių optimizavimas. Šios idėjos buvo išsakytos Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) kongreso metu surengtoje teminėje diskusijoje „Ar mokesčių ir pensijų reformos paskatins ekonomikos augimą?“.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus pastebėjo, kad ruošiamos mokestinės pertvarkos gali suveikti kaip darbo jėgos nutekėjimo į užsienį stabdis.
„Būtikonkurencingais Baltijos regione yra labai svarbus dalykas, nes Lietuvos verslas labiau konkuruoja su Latvija ir Estija, negu su Vokietija ar Prancūzija. Ir jeigu mums pasiseks įrodyti potencialiems investuotojams beijuos informuoti, kad pas mus yra palankiausios darbo sąlygos, tad užsienioinvesticijų šalyje padaugėtų. Ne mažiau svarbu, kad atskirtis tarp geriausiaiir skurdžiausiai gyvenančių žmonių nuolat mažėtų“, –akcentavo V. Sutkus.
Jispripažino, kad valdančiųjų parengtos mokesčių ir pensijų reformos yra svarbiosir aktualios, tačiau jos kelia nemažai klausimų.
Pasak LVK vadovo, jeigu mokesčių reforma daugiau ar mažiau atitinka visuomenės ir verslointeresus, tai to negalima pasakyti apie norimą reformuoti pensijų sistemą,kurią norima keisti nepasiekus platausvisuomenės ir socialinių partnerių pritarimo.
„Trijų pakopų pensijų sistemos egzistavimas yra logiškas ir suprantamas, joje yranemažai dalyvaujančių ir savo būsimai pensijai kaupiančių mūsų piliečių,aktyvių darbo rinkos dalyvių. Jos keitimas įneštų tam tikro nepasitikėjimo,pažeidžiant teisėtus žmonių lūkesčius, kad valstybė prisidės prie jų pensijų, otai gali turėti konkrečių teisinių pasekmių. Šiuo atžvilgiu smarkiaiatsiliekame nuo užsienio valstybių, į kurias išvyksta mūsų ekonomikos pamatas – darborinkoje aktyvūs žmonės“, – pažymi LVK prezidentas.
Pasak diskusijoje dalyvavusio LVK mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo, socialinio draudimo sistema yra blogoje situacijoje, nes mokamos įmokos yranepakankamos oriai senatvei užtikrinti.
Šiuo metu II pakopoje maksimalus kaupimas vyksta pagal formulę 2+2+2, tačiau, anot eksperto,net ir 6 procentų pensijos kaupimas yra per mažas.
„Siekiant užsitikrinti normalias pajamas senatvėje, kaupimas turėtų siekti 8 ar 10 proc., o dabarsiūloma sistema 4+2 reikštų, kad nuo 2020 m. pensijai, kuomet kaupimas turipadidėti iki 7,5 proc., kaupsime kur kas mažiau, negu buvome suplanavę“, – sakėM. Dubnikovas.
Verslo bendruomenės kongrese diskusijos metu ypatingas dėmesys skirtas emigracijos beidarbo mokesčių mažinimo klausimui.
„Per vieną dieną Lietuva negali pasiekti Vokietijos ir Prancūzijos pagal atlyginimų dydį, bet tam tikrų kompromisinių kelių reikėtų ieškoti. Siektinas pavyzdys galėtų būti neapmokestinamos paslaugosdarbuotojams, tokios kaip pavėžėjimas, maitinimo paslaugos, kurias teikia įmonės savo darbuotojams. Visa tai būtų realios papildomos darbuotojo pajamos,kurios duotų apčiuopiamą vertę darbuotojui“, – pažymėjo V. Sutkus.
Šiainuomonei paantrino diskusijoje dalyvavęs ekonomistas Žygimantas Mauricas, kurioteigimu, viena iš pagrindinių emigracijos priežasčių – žemas darbo užmokestis,lyginant su Vakarų Europos šalimis.
„Naują mokesčių reformą, kuri mažina darbo jėgos apmokestinimą, ypatingai mažiau uždirbantiems, vertinčiau labai palankiai, ji galbūt įpūs žmonėms vilties neemigruoti“, – pažymėjo ekonomistas.
Kita vertus,vertinant naujosios mokesčių reformos teigiamus aspektus, anot ekspertų, deraatsižvelgti ir į riziką, atsirandančią dėl pasaulinės ekonomikos tendencijų.
„Jeigu per artimiausius trejus metus pasaulio ekonomika susvyruotų nukrypdama nuo dabartinio augimo kurso, tikėtina, kad naujasis mokesčių reformos planas vargu arprisidėtų prie ekonomikos augimo“, – teigė M. Dubnikovas.
Kongreso metu buvo apdovanoti Lietuvos valstybės pareigūnai ir verslininkai.Prestižiškiausias apdovanojimas – „Partnerystės lyderio“ šiemet buvo įteiktasMinistrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui. Premjerui apdovanojimas įteiktas už2017 metų darbus, kurie svarbūs ir verslo plėtrai, ir valstybės bei visuomenėsgerovei.
„Socialiai atsakingo verslo“ apdovanojimas įteiktas „Swedbank“ už nuolatvykdomą visapusišką socialinės atsakomybės veiklą: visuomenės finansinioraštingumo skatinimą, savanorystės kultūros ir atviros bendruomeniškosvisuomenės propagavimą Lietuvoje.
Verslui palankios aplinkos kūrimui, ryšių su Lietuvos ir užsienioorganizacijomis plėtrai pažymėti skirtas „Verslo ambasadoriaus“ titulas šiemetatiteko Lietuvos banko valdybos nariui Mariui Jurgilui. Jo iniciatyva šaliescentrinis bankas kuria palankią aplinką plėtoti finansines technologijas(FinTech), taip didindamas Lietuvos verslo žinomumą užsienio šalyse beigerindamas mūsų šalies investicinę aplinką.
Kongreso metu vyko dvidešimt aštuonias šakines verslo asociacijas irdaugiau kaip 3500 šalies įmonių vienijančios Lietuvos verslo konfederacijosprezidento rinkimai. Naujai ketverių metų kadencijai perrinktas dabartinis šiosorganizacijos vadovas Valdas Sutkus.
