Puslapio versija spausdinimuiSpausdinti

Naujienos

 
2018.04.12

V. Sutkus. Lietuvos radijo ir televizijos centrui būtinos permainos, kad išvengtų interesų konflikto

Valstybės valdomos įmonės, žinoma, yra svarbios šaliesūkiui. Džiaugiamės sėkmingai persitvarkiusiomis energetikos  bendrovėmis pozityvūs sprendimai buvo priimtiefektyvinant miškų urėdijas. Tačiau tebėra ant permainų slenksčio įstrigusiųįmonių, sulaukiančių vis dažnesnės kritikos, kurią lemia iš praeities paveldėtosydingos tikslų formavimoir veiklos valdymo praktikos. Viena iš tokių įmoniųišlieka Lietuvos radijo irtelevizijos centras (LRTC). O juk sėkmingiemspokyčiams dažniausiai tereikia paprastų sprendimų ir, žinoma, politinės valios.

Problemos– iš praeities

LRTC nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo itinsvarbi įmonė, įgyvendinanti valstybei reikšmingą uždavinį – radijo irtelevizijos transliacijų perdavimą. Laikui bėgant LRTC funkcijos plėtėsi, jitapo įmone, valdančia valstybės strateginę monopolinę infrastruktūrą,pavyzdžiui, Vilniaus TV bokštą, siųstuvų ir kitų bokštų tinklą, signalųsiuntimui reikalingus dažnius, daugelį pastatų ir kitos infrastruktūros. Kitavertus, dėl nepamatuotų jau seniai praeityje likusių vadovų ambicijų įmonėtebeužsiima ir visiškai komercine veikla, taip dubliuodama verslo įmonių -mobiliojo ryšio ir TV paslaugų teikėjų darbą.

Akivaizdu, kad dvilypis LRTC vaidmuo nuolat sukelia kebliųsituacijų ir interesų konfliktų, nes kadaise susiformavo ydinga praktikastrateginei įmonei kelti komercinius uždavinius, t. y., siekti pelno teikiantpaslaugas, kurias teikia ir privatūs be valstybės pagalbos rinkoje veikiantyssubjektai. Dar daugiau, ryšių sektoriaus politiką visai rinkai diktuojaSusisiekimo ministerija, kuri tuo pačiu metu atlieka šios įmonės savininkofunkcijas ir kelia šiai savo įmonei tikslą gauti kuo daugiau pelno. TadSusisiekimo ministerijos funkcijos šiuo atveju prieštarauja viena kitai, nesneįmanoma tuo pačiu metu ir nešališkai reguliuoti rinkos, ir valdyti vieną išpelno siekiančių tos rinkos dalyvių.

Svarbu apibrėžti strateginę kryptį

Iš tiesų, sprendimas yra gana paprastas: vyriausybei tęsiantvalstybės valdomų įmonių pokyčius, LRTC galėtų tapti geru pavyzdžiu sektoriui.Apie tai kalbama ir socialinių partnerių su ministru pirmininku pasirašytameNacionaliniame susitarime dėl šalies pažangai būtinų reformų – jameakcentuojamas poreikis gerinti konkurencinę verslo aplinką ir atsisakytivalstybei nebūdingų funkcijų, iškreipiančių rinkos konkurencines sąlygas.

Taigi, būtų logiška nedviprasmiškai apsispręsti dėl įmonėstikslų. Juk LRTC yra strateginė įmonė, kuri valdo nacionalinės reikšmėsinfrastruktūrą, tačiau nėra apibrėžta, kurios konkrečiai LRTC funkcijos yraišskirtinės reikšmės Lietuvos valstybei. Todėl būtina atskirti, kuri veikla vykdomasiekiant gauti pelno, okas daroma būtent dėl valstybės strateginių interesų.

Šiuo metu LRTC teikia tokias paslaugas, kaip radijo ir televizijostransliacijų perdavimas, interneto, išmaniosios televizijos ir duomenųperdavimas gyventojams ir verslui, infrastruktūros nuoma, įvairios IT paslaugos:interneto svetainių talpinimas, virtualūs serveriai, duomenų talpinimas, taippat įvairios telefonijos paslaugos. Tad kitas pokyčių žingsnis – aiškiaiatskirti LRTC strategines veiklas ir komercines paslaugas, nes šiuo metu LRTCvykdoma veikla teikiant mobiliojo interneto „Mezon“ paslaugas prieštarauja netir Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijoms.Vienaiš šių rekomendacijų – peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisines formasir, įvertinus įmonių vykdomas funkcijas, valdymą organizuoti taip, kadbūtų įgyvendinti aukšti valdymo ir skaidrumo standartai. EBPOrekomendacijomis siekiama sudaryti sąlygas efektyviam valstybės kontroliuojamųbendrovių valdymui.Atskirti „Mezon“ paslaugų teikimą nuo kitųLRTC veiklų jau kurį laiką ragina ir Konkurencijos taryba, kadangi esamasituacija lemia galimai neskaidrų bei neracionalų valstybės išteklių naudojimąir LRTC privilegijavimą.

Ateityje– kompetencijų koncentravimas

Siekiant pokyčių, būtina įmonės valdymą sutvarkyti taip, kad komercinęveiklą reguliuotųb ent jau kita ministerija, o ne ryšių politiką visai rinkaiformuojanti Susisiekimo ministerija. Pavyzdžiui, tai sėkmingai galėtų darytiŪkio ministerija, kuriai Vyriausybė yra linkusi patikėti ir šioje ministerijoje sutelktiIT sektoriaus valdymą ir koordinavimą.Kitas žingsnisturėtų būti stiprios strateginės įmonės suformavimas, kurioje būtų sutelktivalstybei svarbūs strateginiai telekomunikacijų projektai.

Tokia įmonė taptų aiškia Lietuvos strateginės infrastruktūrosvaldytoja ir išvengtų interesų konfliktų. Jai būtų prasminga tapti, pavyzdžiui,pelno nesiekiančia viešąja įstaiga, atsisakant akcinės bendrovės statuso. Taippat tokios įmonės ar viešosios įstaigos valdyme galėtų dalyvauti ir daugiauvalstybės nacionaliniu saugumu suinteresuotų institucijų – ne tikSusisiekimo ministerija, bet ir, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamentas arKrašto apsaugos ministerija.




Kviečiame apsilankyti
 
Nacionaliniai partneriai: