Vasario 7 dieną Lietuvos verslo konfederacija susitiko su liberalų
frakcijos atstovais aptarti opiausius Lietuvos ekonomikos ir verslo klausimus.
Diskusijoje dalyvavo liberalų partijos atstovai: liberalų frakcijos seniūnas
Eugenijus Gentvilas, frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Armonaitė, frakcijos narys Arūnas
Gelūnas ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus, LVK
Verslo, valdžios ir visuomenės komisijos pirmininkas Andrius Romanovskis,
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas
Ruzgys ir kt. LVK nariai pabrėžė
diskusijų ir bendradarbiavimo svarbą: „visi politiniai procesai turėtų vykti
aptarus su socialiniais partneriais, kad visos pusės turėtų pilną informaciją“.
Susitikime daugiausiai dėmesio
sulaukė šiuo metu nemažai diskusijų sukeliantis pensinis draudimas. Pasak LVK
prezidento Valdo Sutkaus, galima pastebėti, kad realių projektų pensijų
sistemos reformai iš Vyriausybės nėra. Susitikime buvo svarstoma galimybė
sudaryti žmogui galimybė prisidėti pačiam, iš naujo pasirinkti 2+2+2 modelį. Pasiūlymas pensiniui draudimui –
negriauti sistemos iš esmės, tačiau ją evoliucionuoti. Labai svarbu yra tai, kiek
valstybė bus linkusi tęsėti savo pažadus. Liberalai, kaip vieni pensinio
draudimo fondo iniciatorių, šiai pozicijai pritarė, o patys mato pensinio
draudimo stabilizavimo svarbą – kad sistema nekistų su kiekviena nauja valdžia.
Kitas šios
sesijos darbotvarkės klausimas – aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas. LVK
prezidentas V. Sutkus pažymėjo, kad šis klausimas LVK ir visai verslo
bendruomenei yra ypač aktualus. Jau anksčiau buvo pareikšta pozicija, kad
reikalinga radikali aukštojo mokslo reforma, paliekant vieną universitetą Kaune
ir vieną Vilniuje su tikslu, kad vienas patektų tarp 300 geriausiųjų pasaulio
universitetų, kitas – tarp 500 geriausiųjų. Egzistuotų aukštas priėmimo balas,
o finansai turėtų būti skirti gabiausiems studentams.
Tačiau LRS
atstovų teigimu, šiame Seime aukštųjų mokyklų reformos planai jau baigti.
Viena iš
Verslo konfederacijos nuoseklių iniciatyvų – darbo užmokestis ir viešieji
pirkimai, kuri jau šią sesiją iš Vyriausybės turėtų keliauti į Seimą.
„Norint
aktualizuoti atlyginimų didinimą, atsakingesnį verslą ir verslų pelno
dalinimąsi su darbuotojais reikia, kad pavyzdį rodytų didžiausias ekonomikos
žaidėjas, kuris Lietuvoje yra valstybė. Problema yra ta, kad valstybės
viešuosiuose pirkimuose vyrauja žemiausios kainos pasiūlymas. Ir nors šis požiūris atrodo teigiamas
dalykas, galiausiai tai gali turėti neigiamų pasekmių pačiam rezultatui –
pradedama taupyti kaštus visais legaliais ar nelegaliais būdais. Taip pat ir su
darbuotojais – deja vyksta procesai, kai vis dar mokama neskaidriai. Ar mokamas
vidutinis šakos atlyginimas. Todėl siūlome dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose
susieti su vidutinio atlyginimo tvarka. Pasiūlyta viešųjų pirkimų konkursuose
vieną iš vertinimo kriterijų laikyti atlyginimą, kuris mokamas darbuotojams.
Tai padėtų užtikrinti skaidrumą ir tvarka“, – pažymėjo V. Sutkus.
